ES prieinamumo direktyvos 5-erių metų sukaktis kartu su IAAP ir EDF: pažanga, pamokos ir įkvepiantys pavyzdžiai

Įžanga: kas pasikeitė per penkerius metus

Europos Komisijos atstovė June Lowery-Kingston pradėjo renginį apžvelgdama, kokių rezultatų pasiekta per penkerius ES prieinamumo direktyvos įgyvendinimo metus:

• Viešojo sektoriaus svetainės tapo aiškesnės ir geriau struktūruotos, o pagrindinės prieinamumo klaidos – vis retesnės.
• Prieinamumo testavime vis dažniau dalyvauja žmonės su negalia, todėl rezultatai tampa patikimesni.
• Prieinamumo paslaugų rinka subrendo, o nauji ES teisės aktai – tokie kaip Europos prieinamumo aktas (angl. European Accessibility Act, EAA) ir Skaitmeninių paslaugų aktas (angl. Digital Services Act) – dar labiau sustiprina ES prieinamumo direktyvos poveikį ir tęstinumą.

Vis dėlto iššūkių dar yra:

• Automatiniai įrankiai tebėra naudingi, bet riboti – jie negali įvertinti pažeidimų stiprumo / įtakos (angl. severity), dažnai neatpažįsta suvokimo, suprantamumo problemų ir turi būti derinami su rankiniu testavimu.
• Teisinis ir techninis neapibrėžtumas apsunkina rezultatų palyginimą tarp ES valstybių narių.
• „Iš dalies atitinka“ lygis kartais slepia realią pažangą – kai kurios šalys dabar taiko smulkesnius pogrupius arba leidžia nedideles, prieigos neblokuojančias klaidas, kad parodytų progresą.
• Grįžtamojo ryšio mechanizmai ir paraiškos dėl prieinamumo dažnai lieka neišnaudotos, nors jie itin svarbūs atskaitomybei ir naudotojų pasitikėjimui.

June pabaigė kalbą priminimu, kad prieinamumas svarbus visiems, pasidalydama asmenine istorija, kaip įtrauki sveikatos mobilioji programa padėjo jos šeimai vienam iš artimųjų patekus į ligoninę:

„Kurkime, vystykime ir diekime įtraukius sprendimus – nes vieną dieną jų gali prireikti jums ar jūsų artimiesiems.“

Nuo teisių klausimo prie praktikos

Europos neįgaliųjų forumo (EDF) vykdančioji direktorė Catherine Naughton pabrėžė, kad prieinamumas – tai ne techninis, o žmogaus teisių klausimas.

Nors ES prieinamumo direktyva padidino informuotumą ir pagerino daugelį viešųjų paslaugų, Catherine atkreipė dėmesį į išliekančius trūkumus:

• Nacionalinės valdžios svetainės tobulėja greičiau nei regioninės ir vietos, nors būtent vietos lygmeniu teikiama daugiausia kasdienių viešųjų paslaugų.
• Naudotojų įtraukimas vis dar nėra tinkamai finansuojamas ar planuojamas – iš organizacijų tikimasi indėlio, tačiau biudžetai, skirti atlyginti žmonėms su negalia už jų ekspertines žinias, dažnai neegzistuoja.
• Turinio kūrimo įrankiai (angl. authoring tools) ir DI generuojamas kodas vis dar pernelyg lengvai leidžia kurti neprieinamą turinį.
• Trūksta prieinamumo kompetencijų – daugelis tinklalapių dizainerių, kūrėjų, architektų ir kitų specialistų studijas baigia negavę jokio struktūruoto mokymo apie prieinamumą.

EDF toliau siekia:

• Įsteigti ES prieinamumo agentūrą, kuri koordinuotų priežiūrą ir ekspertinę veiklą.
• Įtraukti prieinamumą ir universalaus dizaino principus į visas aukštojo mokslo programas.
• Užtikrinti griežtesnę apsaugą nuo „greitųjų sprendimų“ – prieinamumo įskiepių (angl. Accessibility Overlays) – kurias ji pavadino „klaidingu atsaku į realią problemą“ (skaitykite bendrą EDF ir IAAP pareiškimą dėl preinamumo įskiepių čia).

„Kiekviena ES prieinamumo direktyvos sukaktis primena, kiek daug jau pasiekėme – ir kiek daug dar turime nuveikti.“

Įkvėpiantys nacionaliniai ir instituciniai pavyzdžiai

Pirmojoje sesijoje Danijos, Vokietijos ir Europos Parlamento atstovai pristatė, kaip ES prieinamumo direktyva įgyvendinama praktikoje:

• Danija prieinamumo stebėseną traktuoja kaip bendradarbiavimą. Institucijos gauna testavimo rezultatus ir konsultacines sesijas („sparring sessions“) išvadoms paaiškinti. Tačiau, jei institucijos neveikia pagal rekomendacijas, jų vardai skelbiami viešai. Skaidrumas – pagrindinis vykdymo užtikrinimo įrankis.
• Vokietijos Federalinė užimtumo agentūra įkūrė Patogumo naudoti ir prieinamumo centrą, kuris padeda projektų komandoms nuo pat pradžių – taip prieinamumas integruojamas ankstyvoje kūrimo stadijoje („shift left“) ir testuojamas su darbuotojais, turinčiais negalią.
• Europos Parlamentas ankstyvą informuotumo didinimą pavertė vidiniu skaitmeninio prieinamumo kompetencijos centru, kurį remia vadovybė ir apmokytų pareigūnų tinklas.

Bendra išvada buvo aiški: dialogas, mokymai ir lyderystė duoda daugiau nei testavimas po projekto paleidimo.

Standartų atnaujinimas: EN 301 549 – daugiau nei WCAG

Vienoje įdomiausių konferencijos sesijų standartizacijos ekspertai ir stebėsenos specialistai pristatė dabartinę Europos darniojo standarto EN 301 549 – kuriuo remiasi ES prieinamumo direktyva ir Europos prieinamumo aktas (EAA) – būklę ir būsimus jo atnaujinimus, diskutavo apie standartų supratimą ir taikymą.

‍Shadi Abou-Zahra pristatė naujausią EN 301 549 v4.1.1 versiją, kurioje:

• Pereinama nuo WCAG versijos 2.1 prie WCAG versijos 2.2 interneto turiniui (saitynui) ir elektoriniai dokumentai suderinami pagal WCAG2ICT.
• Perstruktūruojamas ir supaprastinamas tekstas (ypač atviro ir uždaro funkcionalumo programinės įrangos skyriuose), o išankstinės sąlygos (angl. preconditions) iš priedų (angl. annexes) perkeliamos į pačius reikalavimus.
• Sustiprinami reikalavimai turinio kūrimo įrankiams, taip pat pagerinamos nuostatos dėl realaus laiko komunikacijos, ekstremaliųjų situacijų pranešimų ir įrangos / fizinės aplinkos.

Jei viskas vyks pagal planą, nuo 2026 m. vudurio ši standarto versija jau turėtų būti taikoma tiek ES prieinamumo direktyvos, tiek EAA atitikčiai vertinti.

Aislinn Conway paaiškino, kad Airijos nacionalinė negalios institucija (angl. National Disability Authority, NDA) atlieka tiek automatinius, tiek išsamius vertinimus, tačiau nevertina tų EN 301 549 reikalavimų, kurie peržengia WCAG ribas, jei nėra sutartų testavimo metodų. Anot Aislinn, sukurti nacionalinę interpretaciją reikštų pažeisti suderinamumą ES mastu, todėl jie laukia aiškesnių gairių naujojoje standarto versijoje ir bendruomenės rekomendacijų.

Tuo tarpu Malin Hammarberg pristatė IAAP „EN Beyond“ seminarus – IAAP Šiaurės šalių skyriaus (angl. Nordic Chapter) iniciatyva, kuri tampa sprendimo dalimi Aislinn Conway paminėtai problemai. Juose agentūrų atstovai, ekspertai ir naudotojai gilinasi į vieną EN 301 549 reikalavimą vienu metu. Pastebėta didelių interpretacijos skirtumų tarp ES valstybių – ta pati nuostata vienoje šalyje gali būti laikoma atitinkančia, o kitoje – ne. Seminarai siekia sukurti visiems prieinamas, praktines gaires, padedančias taikyti standartą, o kai kurie rezultatai jau teigiamai paveikė naująją EN 301 549 versiją.

Visi pranešėjai sutiko dėl trijų svarbiausių dalykų rengiant standartus: aiškesnės kalbos, prieinamesnio formato (ne PDF, o HTML) ir atviresnio, kelių suinteresuotųjų šalių įtraukimo – ypatingai negalią turinčių žmonių.

Naudotojų perspektyva: prieinamumas kasdienybėje

Naudotojai iš Slovėnijos, Švedijos ir Airijos priminė, kad prieinamumas – tai kasdienė patirtis, o ne techninė sąlyga:

• Agnes, turinti cerebrinį paralyžių, ragino kurti didesnio šrifto, kontrastingus dizainus ir kontaktines formas be laiko apribojimų.
• Jonathan, turintis klausos sutrikimą, pabrėžė kokybiškų aiškinamųjų antraščių (subtitrų) (angl. captions or subtitles) ir klausos aparatus palaikančių įrankių svarbą.
• Lydia, turinti intelekto negalią, prašė paprastos kalbos, stabilių sąsajų ir žmogiško grįžtamojo ryšio kanalų.

Jų bendra žinutė buvo aiški: kurkite paprastai, nuosekliai ir žmogiškai – ir visada įtraukite tikrus naudotojus dar prieš paleidžiant sprendimą.

Viešieji pirkimai: nuo formalių specifikacijų prie realių pokyčių

Sesijoje apie prieinamumą viešuosiuosiuose pirkimuose buvo nagrinėjama, kaip ES gairės ir praktinė patirtis gali paversti prieinamumą ne formalumu, o ilgalaikiu pokyčiu.

Peter Kemeny (Europos Komisija, DG GROW) pristatė atnaujintas ES technines gaires TR 101 551, skirtas padėti viešiesiems pirkėjams integruoti prieinamumo reikalavimus visame pirkimo cikle – nuo planavimo ir specifikacijų iki vertinimo kriterijų bei sutarčių valdymo.

Christian Aaberg (Norvegijos viešojo administravimo ir e. valdžios agentūra) atkreipė dėmesį, kad daugelis konkursų vis dar remiasi miglotais klausimais „Ar atitinka WCAG?“ su pažymėjimu „taip“ arba „ne“, o tai menkai užtikrina realų prieinamumą.

Jessica Bogner („Deque Systems“) pateikė tiekėjų perspektyvą: pirkėjams dažnai trūksta aiškaus atsakomybės pasiskirstymo už prieinamumą, reikalavimai būna nerealistiški, o nuolatinės priežiūros po projekto paleidimo neplanuojama.

Pranešėjai sutarė dėl kelių esminių sprendimų:

• Aiškiai apibrėžti atsakomybę už prieinamumą tarp pirkėjų ir tiekėjų.
• Taikyti vertinimo kriterijus, kurie skatina kokybę, o ne mažiausią kainą.
• Įtraukti prieinamumo ekspertus ankstyvoje stadijoje ir užtikrinti prieinamumo tęstinumą po skaitmeninio sprendimo paleidimo.

Karštos temos: dirbtinis intelektas (DI), automatizuotas testavimas ir prieinamumas ateityje

Nuo Nyderlandų iki Indijos inovatoriai pristatė, kaip technologijos keičia prieinamumo testavimą.

Hidde de Vries (Nyderlandų vyriausybė) pažymėjo, kad naujoji WCAG-EM 2.0 metodika siekia padaryti prieinamumo vertinimus aiškesnius, nuoseklesnius ir lengviau taikomus praktikoje.

Shilpi Kapoor („BarrierBreak“) pabrėžė, kad dirbtinis intelektas gali padėti išplėsti testavimo ir subtitrų rengimo apimtis, tačiau perspėjo – žmogaus įsikišimas ir rezultatų peržiūra vis tek visada bus būtina.

Wilco Fiers („Deque Systems“) pristatė sprendimus, leidžiančius kūrėjams realiu laiku taisyti kodo klaidas, tačiau tai veikia tik tada, kai DI modeliai apmokyti pagal prieinamus pavyzdžius.

Kaip apibendrino Shilpi Kapoor:

„Ateities prieinamumas priklausys nuo technologijų ir žmonių bendradarbiavimo — ne nuo automatizacijos vienos.

Kultūros kūrimas: lyderystė, mokymai ir motyvacija

Įkvepiančių pavyzdžių netrūko iš įvairių sektorių:

• Christina Adams („Siteimprove“, JAV) pristatė, kaip specializuotos DI sistemos ar įrankiai gali sujungti duomenis apie prieinamumo atitiktį (angl. compliance data) su verslo rezultatais ar rodikliais (angl. business performance).
• Sandra Velarde Gonzalez („ETNIC“, Belgija) parodė, kad interaktyvūs ir žaidybiniai (angl. gamified) darbuotojų mokymai ir įtraukus įdarbinimas lemia ilgalaikius pokyčius.
• Breixo Pastoriza („Glocal Quality Solutions“, Ispanija) pabrėžė, kad bendra kūryba ir mokymai yra pagrindas skaitmeniniam dešimtmečiui, kuriame „vietos turi visi“.
• Hector Minto („Microsoft“) priminė, jog prieinamumas tampa realybe tik tada, kai atsakomybę už jį prisiima visi — tiek kūrėjai, tiek vadovai.

Jų bendra žinutė:

Pažanga vyksta tada, kai įtrauktį skatina žmonės, o ne vien politika.

EDF ir IAAP: nuo politikos prie praktikos

EDF atstovas Daniel Casas pristatė kitą Europos neįgaliųjų strategijos etapą, kurio prioritetai – Europos prieinamumo agentūros sukūrimas, bendra pagalbinių technologijų rinka ir žmonių su negalia teisių suvienodinimas tarp šalių.

IAAP EU atstovė ir konferencijos vedėja Susanna Laurin pasidžiaugė nuosekliu augimu – visame pasaulyje jau daugiau nei 10 000 sertifikuotų prieinamumo specialistų – ir apie naujas partnerystes, kuriomis siekiama įtvirtinti prieinamumo principus aukštajame moksle bei pagalbinių technologijų tyrimuose. Didžiuojamės, kad tarp minėtų sertifikuotų prieinamumo specialistų, yra ir mūsų prieinamumo ekspertės Indrė Karlovė (WAS) bei Lina Balčiūnaitė (CPACC).

Bendra EDF ir IAAP žinutė:

Norint paspartinti pažangą Europoje, reikia derinti politiką su praktika – jungiant advokatavimą, ekspertines žinias ir asmeninę patirtį.

Žvilgnis į priekį

Per penkerius metus ES prieinamumo direktyva iš esmės pakeitė Europos skaitmeninį peizažą — tačiau kitas žingsnis turi būti kultūrinis. Prieinamumas turi tapti įprasta praktika, o ne išimtine pastanga.

Norint sukurti įtraukų skaitmeninę dešimtmetį, turime derinti teisės aktus su kompetencija — ir politiką su žmonėmis.

Visus renginio įrašus galite peržiūrėti IAAP YouTube kanale.